Patrankos šūvis Raudonės pilyje liepos šešioliktąją paskelbė medžioklės trofėjų parodos atidarymą. Šios parodos medžiotojai laukė ilgiau, nei įprastą trijų metų laikotarpį – covido epidemija karantino ręžimas privertė parodą atidėti vienus metus, todėl ir trofėjų susirinko daugiau nei ankstesnėse parodose – net 1975 .
Pati įspūdingiausia tauriųjų elnių ragų ekspozicija, – iš 765 net 93 įvertinti aukso medaliais (įskaitant ir eksponuojamą Viktoro Zažeckio rekordinį trofėjų) 373 įvertinti sidabro medaliu.
Populiariausias medžioklės objektas stirna – bendru trofėjų skaičiumi 843 – nedaug tepralenkia taurųjį elnią, tačiau aukso medalių – net 205. Nors jų ekspozicija ne tokia įspūdinga kaip tauriųjų elnių, tačiau mūsų mažiausio elninio žvėrelio medžioklės mėgėjai turės į ką pasižiūrėti.
Tik briedžiais neturime kuo džiaugtis – atrodo, kad Lietuvos medžiotojai jų medžioti taip ir neišmoko – vos 57 trofėjai, iš jų vos penki „auksiniai“ įskaitant demonstruojamą K.Gliko rekordinį trofėjų.
Daugiau tikėjomės danielių, tačiau jų vos 19, įskaitant ankstesnį rekordą. Norisi tikėti, kad sekančiose parodose jų trofėjų pagausės.
Galima pasidžiaugti, kad atsigauna šernų populiacija – iš 53 eksponuojamų trofėjų net 21 įvertintas aukso medaliu. Tačiau tai, kad maža bronzos medaliu įvertintų ilčių rodo, kad medžiotojai, sumedžioję šerną su mažesnėmis iltimis, nesivargina ruošdami trofėjų.
Įspūdingos bebrų, barsukų, lapių kaukolių ekspozicijos.
Iš 32 vilkų kaukolių net 5 įvertintos aukso medaliais, tačiau parodos ekspozicijoje jų neišvysime… Jei mūsų mokslininkai nelengvai iškovoja medžiotojams teisę medžioti šią šventenybę, tai eksponuoti kaukoles ar kailius draudžiama.
Labai teigiamai reikia vertinti parodos organizatorių nuostatą, kad visi trofėjai renkami ir pateikiami vertinimui per rajonines medžiotojų organizacijas. Tai padeda išvengti netikrų, neoficialių trofėjų, brakonieriškos veiklos rezultatų legalizavimo.
Gaila, kad dar nepavyko įgyvendinti esminio CIC reikalavimo – kataloge nurodyti sumedžiotų žvėrių amžių. O tai gana svarbu, suteikia daug vertingos mokslinės informacijos.
Į LMŽD organizuojamų medžioklės trofėjų parodų istoriją ši paroda įeis su neeilinio grožio ekspozicija. Pirmose, reprezentacinėse parodos salėse trofėjai eksponuojami taip lyg būtų ne atsitiktinis trofėjų rinkinys, o pilies valdovų medžioklių rezultatai. Vien dėl to šią parodą pamatyti būtina, tuo labiau, kad ji truks iki lapkričio mėnesio.
Puikiai restauruota Raudonės pilis dar lyg ir neturi aiškių veiklos krypčių, gal ši paroda padės susirasti nišą ne tik muziejinėje, bet ir parodų, švietėjiškoje veikloje.
Parodos ruošimas atskleidė svarbias užduotis Lietuvos medžioklės trofėjų ekspertams. Visų pirma, patekę į biurokratinius CIC gniaužtus praradome teisę vertinti egzotinius trofėjus ( net ir tokius kaip dėmėtojo elnio ar Sibiro briedžio ragai). Taigi reikėtų, kad bent jau ekspertų tarybos vadovai pasistengtų šias kvalifikacijas įgyti. Na ir reikėtų paruošti tauriojo elnio trofėjaus aprašymą, kad pagal europinio tauriojo elnio ragų vertinimo formules nebūtų vertinami neaiškios kilmės mišrūnų trofėjai.
Ir dar – dabar, kai Aplinkos Ministerija, chaotiškai kaitaliodama medžioklės taisykles. atkūrė sovietmečio medžioklės tvarką, – tokia grandiozinė medžioklės trofėjų paroda gali būti jau paskutinė…
Algimantas Kamičaitis
