Birželio 2 d. eidamas 85-uosius metus mirė Lietuvos žurnalistas, redaktorius, kinologas Vytautas Klovas. Netekome šviesios asmenybės, intelektualo, medžioklės tradicijų puoselėtojo, ne vieną dešimtmetį atidavusio gamtosaugai ir švietėjiškam darbui.
Lietuvos medžiotojų bendruomenė jį pažinojo kaip medžioklės papročių ir istorijos žinovą, gamtos puoselėtoją, savo darbo profesionalą.
Vytautas Klovas gimė 1937 m. lapkričio 13 d. Joniškyje. 1960-1961 m. dirbo Šiaulių miškų ūkio miško apsaugos inspektoriumi. 1961-1964 m. Šiaulių miškų ūkio Lygudų girininkijos girininku.
Nuo 1964 m. pradėjo darbuotis žurnalo „Mūsų gamta“ redakcijoje. Nuo 1998 m. žurnalo „Medžiotojas ir meškeriotojas“ vyr. redaktorius.
Išleido (kartu su kitais autoriais) knygas: „Medžiokliniai šunys“ (1968), „Medžiotojo ir žvejo vadovas“ (1968). „Medžiotojo vadovas“ (1980, 1996), „Šunys“ (1995, 1996), „Didžioji medžioklės knyga“ (2005).
Parašė kelis šimtus straipsnių apie gamtos apsaugą, gyvūnijos globą, miškų ūkį, medžioklės kultūrą, etiką, tradicijas, istoriją.
1987 m. Vytautui Klovui buvo sutektas LMŽD garbės medžiotojo vardas.
Ne vieną kadenciją Vytautas Klovas buvo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos tarybos narys, Medžioklinės šunininkystės komisijos pirmininkas.
Vytauto Klovo asmenybė, jo švietėjiški straipsniai paliko ryškų pėdsaką Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos veikloje. Jis buvo mėgstamas kolegų, eruditas, visada, mandagus ir šiltas žmogus, kiekvieną išklausantis bičiulis, su kuriuo buvo malonu bendrauti. Niekuomet nekeldavo balso, jo vidinė kultūra, ramus balso tonas skleidė ypatingą inteligencijos, kantrybės, išminties dvasią, visuomet teikiančią pirmenybę žmogiškosioms vertybėms.
