Šių metų sausio 25 dieną medžiotojų klubas „Daugis“ ir medžiotojų klubas “Varčia“ suorganizavo bendrą abiejų klubų medžioklę.
Įdomumo dėlei reikėtų pasakyti, kad medžiotojų klubo „Daugis“ ir medžiotojų klubo „Varčia“ ištakos yra tos pačios, nes abu šie klubai kilę iš vieno ir to paties Daugų medžiotojų būrelio. Tarybiniais metais tai buvo vienas didelis medžiotojų būrelis, kurio medžioklės plotai apėmė net tik Daugų apylinkių miškus – Daugų, Gedimino, Varčios, Kemsynės miškus, dalį Kalesninkų miško, tačiau buvo medžiojama ir gretimo Varėnos rajono Gudžių ir Pamūsio miškuose.
Dėl didelių medžioklės plotų bei gausaus medžiotojų skaičiaus Daugų medžiotojų būrelis iki Lietuvos nepriklausomybės savo medžiokles organizuodavo ir vykdydavo trijose grupėse: Varčios, Daugų ir Žuvininkystės ūkio.
Nors juridiškai tai buvo vienas medžiotojų būrelis, tačiau realiai medžioklės buvo vykdomos kiekvienoje iš grupių atskirai. Pagal nusistovėjusias tradicijas bei tvarką, tuo metu Varčios medžiotojų grupė medžiojo Varčios miške bei aplinkiniuose miškeliuose bei laukuose, Daugų grupės medžiotojai medžiojo Daugų, Gedimino ir Kemsynės miškuose ir aplinkiniuose miškeliuose bei laukuose, o Žuvininkystės ūkio grupės medžiotojai medžiojo Dusmenų ir Pamūsio miškuose bei aplinkiniuose miškeliuose bei laukuose.
Tačiau Lietuvai paskelbus nepriklausomybę bei priėmus naujus teisės aktus, reglamentuojančius medžioklės tvarkymą, 1991-1992 m. laikotarpyje Daugų medžiotojų būrelyje įvyko „skyrybos“. 1991 m. Varčios grupės medžiotojai įkūrė savarankišką „Varčios“ medžiotojų klubą su jam tenkančiais Varčios miško bei aplinkinių miškelių bei laukų plotais, 1992 m. Žuvininkystės ūkio grupės medžiotojai įkūrė atskirą „Varėnės“ medžiotojų klubą, su jiems atitekusiais Pivašiūnų ir Mikalavo miškais bei aplinkiniais laukais ir miškeliais, o Daugų medžiotojų būreliui buvusiuose medžioklės plotuose liko Daugų, Gedimino ir Kemsynės miškai bei aplinkiniai laukai ir miškeliai. Tai būtų tokia trumpa šių klubų priešistorė, tačiau sugrįžkime prie įvykusios gražios abiejų klubų iniciatyvos.
Nors nuo draugiškų klubų „skyrybų“ praėjo beveik 30 metų, tačiau abu kaimyniniai klubai iki šiol palaiko gerus ir draugiškus santykius ir to pavyzdys yra ši suorganizuota bendra abiejų klubų medžioklė, kurioje šį sykį dalyvavo 19 medžiotojų – 9 iš „Daugio“ medžiotojų klubo ir 10 iš „Varčios“ medžiotojų klubo.
Nors tos dienos rytą oras nieko gero nežadėjo, tačiau įdienojus pro lietaus debesis išlindo saulutė, kuri medžiotojams kėlė nuotaiką ir švietė iki pat medžioklės pabaigos. Iki pietų medžioklė vyko medžiotojų klubo „Daugios“ medžioklės plotų vienete ir jai vadovavo ilgametis klubo narys Vytautas Kucevičius. Šios iki pietų vykusios medžioklės rezultatai buvo gana kuklūs – 1 lap4 ir 1 kiškis, tačiau viską atpirko gera nuotaika ir kartu gamtoje praleistas laikas.
Per pietus vis medžioklės dalyviai, medžiotojų klubo „Daugis“ namelyje pasistiprino karšta žvėrienos sriuba ir po pietų visi nuvyko į Varčios“ medžiotojų klubo plotus. Šio klubo plotuose vykusiai medžioklei vadovavo patyręs klubo „Varčia“ medžiotojas Kęstutis Abeciūnas. Kadangi medžiotojams labiau rūpėjo pabendrauti bei pasidalinti savo įspūdžiais, todėl ir popietinė medžioklė nepasižymėjo trofėjų gausa- buvo sumedžiota tik viena laputė.
Todėl bendras tos dienos sumedžiotų žvėrelių skaičius buvo 2 lapės ir 1 kiškis. Po tokios šaunios medžioklės, jos aptarimui bei sumedžiotų žvėrių pagerbimui, visi medžiotojai susirinko į medžiotojų klubo „Varčia“ bazę. Pagerbus sumedžiotus žvėrelius, visi šioje šventinėje medžioklėje dalyvavę medžiotojai buvo apdovanoti šios bendros medžioklės dalyvių medaliais, taip pat buvo pagerbti ir apdovanoti taikliausi tos dienos medžiotojai, kurias tapo medžiotojų klubo „Varčia“ medžiotojas V. Abeciūnas ir medžiotojų klubo „Daugis“ medžiotojas“ V. Kucevičius.
Na o atminčiai ir abiejų klubų istorijai visi šios medžioklės dalyviai įsiamžino bendroje fotonuotraukoje, kurią matote apačioje. Tačiau tuo ši šventė dar nesibaigė. Medžiotojų klubas „Varčia“ visus medžioklės dalyvius pavaišino karšta dzūkiška banda su vištiena. Todėl prie bendro stalo dar ilgai netilo kalbos apie medžioklę, senesni klubų medžiotojai dalijosi prisiminimais iš tų laikų kai dar kartu medžiojo viename klube, o jaunesni medžiotojai dalijosi įspūdžiais apie sumedžiotus trofėjus ir gražias akimirkas praleistas medžioklėje. Išsiskirdami abiejų klubų medžiotojai draugiškai spaudė vieni kitiems rankas ir linkėjo, kad tokia bendrų medžioklių tradicija nenutrūktų, nes gera nuotaika, kartu praleistas laikas ir nuoširdus bendravimas tarp kaimyninių klubų medžiotojų yra labai reikalingas ir sveikintinas dalykas.
Todėl abiejų klubų vardu dar sykį medžioklei valio!!!
Bendros dviejų klubų medžioklės dalyviai
